Malsenos enciklopedija

Ar retkarčiais savęs nepagaunate stovint prekybos centre prie duonos skyriaus besigėrint ką tik iškeptos duonos aromatu? Iš tiesų, šviežios, dar garuojančios, duonos kvapas turi magišką trauką ir mus, lietuvius, taip vilioja neveltui – net ir graikai, kuriuos galima apibūdinti kaip duonos garbintojus (jie duoną patiekia ir valgo su visais patiekalais), sutiks, jog mes turime gilias duonkepystės tradicijas.

Šiandien esame įpratę mėgstamos duonos įsigyti artimiausiame prekybos centre. O jei dar pavyksta nusipirkti šiltos – tikra šventė! Tačiau mūsų seneliai ir proseneliai tik nusijuoktų – tikra šventė kadais būdavo tuomet, kai moterys namuose pačios kildino duonos tešlą, savomis rankomis, su begaline meile ją minkė ir nudailintus kepalėlius šaudavo… krosnin. Taip, anuomet būtent krosnyse keptos naminės duonos kvapas kuteno visų namiškių uoslę. Duonos ruošimas ir kepimas buvo iš kartos į kartą perduodamas šventas ritualas, lietuviškų tradicijų tąsa ir išsaugojimas. Tačiau nusiminti, kad daugeliui mūsų to patirti neteko, visai nereikėtų. Ir šiandien duona, kepta krosnyje, yra realybė.

Galbūt dabar sunku tuo patikėti, bet krosnies pirmtaku laikoma paprasčių paprasčiausia ugniavietė, prieš tūkstančius metų ne tik šildžiusi, saugojusi, bet ir pasėjusi pirmuosius maisto gaminimo daigus. Atvirą ugnį tuomet pirmieji žmonės juosdavo akmenimis arba kurdavo ją žemėje iškastoje dauboje. Tobulėjant žmogui, tobulėjo ir jo aplinka – kol krosnis įgavo mums įprastą formą praėjo ištisi amžiai.Lietuvoje dūminės krosnys pradėtos statyti XVI amžiuje. Vienos buvo skirtos šilumai, kitos – tarnavo virtuvėje, o turtingesniųjų namuose stovėjo ir dar viena, specialiai gardžiai naminei duonai kepti skirta duonkepė. Mūsų protėvių namuose krosnis užėmė labai svarbią vietą, jų statymo meno buvo mokomasi iš kartos į kartą, o duonos receptus šeimos saugodavo ir perduodavo tik savo dukroms ir marčioms.

Galiausiai, kaip ugnį pakeitė elektros šviesa, taip ir krosnį iš mūsų namų pamažu iškraustė dujinės ir elektrinės viryklės. Gabios lietuvių šeimininkės ir jose išmoko kepti naminę duoną, tačiau duonos, iškeptos krosnyje, ilgesys išliko iki šių dienų.

Tik iš pirmo žvilgsnio krosnis atrodo paprastas statinys iš plytų ar akmenų ir molio. Iš tiesų krosnies statyba reikalauja kruopštumo, žinių. Šiandien ir Lietuvoje galima rasti keletą šios srities meistrų – savamokslių ar žinias perėmusių iš tėvų bei senelių. Be to, interneto platybėse informacijos apie krosnis apstu, o ypač daug patirties šioje srityje sukaupę rusai, italai, graikai ir amerikiečiai. Tad pasiryžus naminę duoną (ir ne tik ją!) kepti ne bet kur, o krosnyje – įmanoma viskas.Štai vilnietis Adomas, kuris iki šiol prisimena močiutės krosnyje keptos naminės duonos skonį, visai neseniai savo sodyboje pasistatė šiuolaikinę duonkepę, kurioje, beje, kuo puikiausiai iškepa ir kalakutą ar bulvinius blynus. Begalinė aistra ir ryžtas jį nuvedė net iki Amerikos. Tik neišsigąskite, čia pasitarnavo visagalis internetas. „Daugiausia informacijos ieškojau internete. Teko ne vieną valandą praleisti skaitant straipsnius apie krosnis ir jų statybą. Įsigijau net keletą šios srities knygų. Naršant internete netikėtai užklydau į vieno amerikiečio, statančio įvairias krosnis duonai ir kitam maistui kepti, svetainę. Parašiau jam laišką ir papasakojau, kad noriu pasistatyti krosnį sodyboje. Netrukus gavau jo atsakymą su naudingais patarimais. Galiausiai iš jo nusipirkau nedidukės krosnies brėžinius, kurie užtikrino, kad pagal juos pastatyta ji bus kokybiška ir, svarbiausia, kaitri“, – patirtimi dalinasi Adomas.

Savaime suprantama, tik brėžinių neužtenka. Adomui teko susirasti ir komandą, kuri mokėtų „skaityti“ gautus brėžinius ir pagal juos pastatytų šiai dienai gana neįprastą statinį. Paieškos davė rezultatų. Adomas susipažino su Dariumi Juška, kuris su kolegomis turi sukaupęs nemažai patirties statant duonkepes, pečius ir židinius Lietuvoje. Jo padedamas Adomas ir įgyvendino savo svajonę – po ilgo laiko tarpo ir vėl paragavo pagal senovines tradicijas iškeptos gardžios naminės duonos.

Kaip pastebi specialistai, krosnį, skirtą duonai kepti, galima įrengti ne tik namuose, bet ir lauke. Taigi, ji gali tapti ne tik jūsų namų, bet ir kiemo puošmena. O dėl to, kad duonos kepimo procesas sudomins visus namiškius, draugus ir net kaimynus, nekyla abejonių.

Kaip pasakoja Adomas, tai puiki proga pabūti su šeima ir draugais, jaukiai ir turiningai praleisti laisvalaikį. „Susirinkę kepti naminės duonos, diskutuojame apie jos svarbą mūsų ir kitų tautų tradicijose, taip pat išmėginame naujus duonos receptus arba improvizuojame ir kuriame savuosius. Kaskart maloniai nustembame, koks unikalus, išskirtinis ir gardus patiekalas yra duona“, – pasakoja visai neseniai krosnį įsirengęs vilnietis.

Krosnis, kūrenama malkomis, šiandien stovi ir mūsų, miltų gamintojos „Malsena Plius“, patalpose. Joje duoną kepa ne tik bendrovės darbuotojai – aplink krosnį dažnai šurmuliuoja ir mažieji, atvykę į ekskursijas. Jie, padedami mūsų specialistų, susipažįsta su duonos kepimo procesu, patys minko tešlą, kepalėlius šauna į krosnį ir, žinoma, ragauja ką tik pačių iškeptą duonelę.