Didžiajai žmonių daliai žodis supermaistas asocijuojasi su šalavijo sėklomis, godži uogomis, spirulinos milteliais ir kitais dar prieš keletą metų negirdėtais, egzotiškai skambančiais produktais. Iš tikrųjų žodis supermaistas neturi mokslinio apibendrinimo ir kaip skambi etiketė yra klijuojama daugeliui produktų. Tačiau dėl vieno sutaria daugelis: supermaisto produktai – tai aukštą maistinę vertę turintys ingredientai, kurių vartojimas suteikia papildomos naudos žmogaus sveikatai.

Tačiau ar tikrai supermaisto reikia ieškoti tik egzotiškose šalyse ir negirdėtuose pavadinimuose? Visai ne!

Avižiniai dribsniai nesunkiai pretenduoja į šį titulą. Avižos – tai viena palankiausių sveikatai grūdų kultūrų pasaulyje. Dėl savo unikalių savybių ir poveikio žmogaus organizmui jos yra priskiriamos supermaistui, tačiau iš kitų to paties titulo produktų išsiskiria tuo, jog yra auginamos lokaliai. Tad taip, avižos yra tikrų tikriausias lietuviškas supermaistas!

Superskaidulos – beta gliukanai

Avižose yra žmogaus organizmui itin naudingų skaidulų – beta gliukanų. Tai tikri superherojai, kurie iš dalies tirpsta vandenyje ir virškinimo sistemoje formuoja tirštą glotnią masę. Ši savybė skatina gerųjų žarnyno bakterijų atsiradimą, sumažina gliukozės koncentraciją kraujyje ir pagerina insulino reakciją. Beta gliukanai yra atsakingi už sotumo jausmą, todėl suvalgius avižinės košės porciją, dar ilgai nesinori griebtis užkandžių. Beta gliukanai taip pat gali skatinti virškinimo fermentų peptidų, atsakingų už maisto virškinimą skrandyje, atsiradimą, tokiu būdu sumažinant pasisavinamų kalorijų kiekį ir mažinant nutukimo riziką.

Vertingos maistinės savybės

Avižos išsiskiria subalansuota maistine verte. Lyginant su kitomis kruopomis, avižos pasižymi gera angliavandenių, skaidulų, baltymų ir gerųjų riebalų koncentracija. Šiame mažame grūdelyje yra labai daug vertingų vitaminų, mineralų ir antioksidantų, pavyzdžiui, magnio, mangano, fosforo, geležies, cinko.

Itin svarbūs avižų grūduose esantys antioksidantai, kurie stiprina mūsų imuninę sistemą. Vertingiausia yra antioksidantų grupė, kuri vadinama avenatramidais. Būtent pastarieji randami praktiškai tik avižose. Avenatramidai turi daug gerųjų savybių, pavyzdžiui, jie padeda kovoti su uždegimais ir mažinti kraujospūdį.

Neturi glitimo

Šiandien visuomenėje atsiranda kviečiuose esančio baltymo – glitimo – netoleruojančiųjų žmonių. Glitimo netoleravimas aktualus sergantiems celiakija arba kai yra diagnozuotas neceliakinis jautrumas glitimui. Avižose glitimo nėra, todėl tai puiki alternatyva glitimo netoleruojantiems žmonėms. Tiek avi-žų dribsniai, tiek avižų miltai gali būti naudojami kepiniuose ir suteikti jiems ne tik išskirtinį skonį, bet ir papildomą maistinę vertę.

Supermaistas + supermaistas = energija visai dienai!

Pagardinkite košę riešutais arba riešutų sviestu

Gerieji riebalai (nesočiųjų riebalų rūgščių) panaudojami organizme kaip įvairių audinių statybinė medžiaga, kuri suteikia energijos, jėgos ir gerina medžiagų apykaitą. Todėl pusryčių košę drąsiai galima pagardinti pora šaukštų riešutų arba riešutų sviesto. Taip be vertingųjų avižų savybių papildomai bus suvartojama ir vertingųjų riebalų, skaidulų bei baltymų, suteiksiančių energijos visai dienai.

Virkite košę iš įvairių dribsnių mišinių

Košė iš įvairių dribsnių mišinių ne tik puikiai paįvairina pusryčius, bet ir praturtina racioną vertingomis medžiagomis. Tačiau jeigu bijote rutinos pusryčių lėkštėje, nebijokite eksperimentuoti! Be įprastų avižinių dribsnių ar kapotų avižų, taip pat rekomenduojame išbandyti ir grikių, speltų, 8 grūdų ar grūdų dribsnių su sėklomis mišinius.

Neužmirškite vertingų sėklų

Nors sėklos ir gali atrodyti mažutės ir mažavertės, tačiau jos kupinos žmogaus organizmui naudingų medžiagų – juk ne veltui iš sėklų išauga įvairūs augalai, uogos ir kiti kasdien mūsų vartojami vertingi produktai. Šiuo metu pasaulyje itin populiarios šalavijo sėklos. Manoma, kad jos mažina apetitą, todėl padeda lengviau mesti svorį. Tačiau toli žvalgytis nebūtina – lokalios  kanapių, linų arba moliūgų sėklos puikiai tinka pusryčių košei, nes suteikia organizmui papildomų baltymų, vertingųjų riebalų rūgščių ir daugybę vitaminų.

Keiskite uogienę šviežiomis uogomis

Braškės, avietės, mėlynės, juodieji serbentai, gervuogės – šį uogų sąrašą galima tęsti ir tęsti. Uogos – puikus vitaminų, mineralų, skaidulų ir antioksidantų šaltinis. Šviežiose uogose yra ne tik vitamino C, jose taip pat gausu ir antioksidantų – aktyviųjų medžiagų, kurios padeda išvengti arba mažina žalingus oksidacinius procesus, apsaugo mus nuo laisvųjų radikalų. Be to, uogose yra skaidulų, daug vandens ir mažai kalorijų, o tai padeda kontroliuoti svorį. Nors geriausia vartoti šviežias uogas, bet kai šaltuoju sezonu jų nėra, puikiai tinka ir šaldytos uogos.

Rinkitės nebūtinai saldžius pagardus

Tiems, kurie nelabai mėgsta saldžius pusryčius, košės atsisakyti visai neverta. Tokiu atveju puikiai tinka ir sūrus derinys, pavyzdžiui, avokadų griežinėliai, šiek tiek citrinos sulčių ir tarkuoto sūrio. Apie vertingąsias avokadų maistines savybes girdėjome labai daug. Pasaulyje avokadai laikomi vienais vertingiausių produktų, o svarbiausia – jie puikiai papildo avižų skonį. O štai citrinos sultys normalizuoja pH lygį, mažina organizmo rūgštingumą. Sūris taip pat laikomas mūsų vietiniu superproduktu, nes tai vertingas kalcio ir baltymų šaltinis. Jeigu neprieštaraujate trupučiui pikantiškumo, košę galima pagardinti ir čili pipirų dribsniais. Būtent šioje aštrioje daržovėje yra daugiau vitamino C negu, pavyzdžiui, apelsine. Pagardinkite jais košę ir papildomi vertingi vitaminai garantuoti!