LIVE transliacijos įrašas
Velykos virtualiai: kepinių hibridai
Minkštutėliai mieliniai pyragai, gardžios pynės, įvairiais įdarais paskanintos babkos ar saldūs ir burnoje tirpstantys keksai – kai šiais kepiniais pakvimpa mūsų namų virtuvės, reiškia tik viena – Velykos jau čia!
Tačiau šiemet Velykos bus kitokios, todėl ir švęsti siūlome jas su kitokias kepiniais – įgalinkime visas iki šiol surinktas kepimo akademijos žinias ir jas išradingai maišykime tarpusavyje, sukurdami netikėtus ir ypatingus velykinius skonius.
O kas nutinka, kai sujungiame sausainį ir šokoladinį pyragą? O kruasaną ir keksiuką?
Atskleisime paslaptį – išgaunami tokie skoniai, kurių dar nesate ragavę! Cruffins, bagnuts, townies, duffins, cretzels, chonuts – ne, tai ne burtažodžiai, tai netikėti ir įdomūs kepiniai! O tiksliau – tradicinių kepinių hibridai, kurie sujungia klasikinius šiandieninio kepinių mokslo skonius.
Todėl šioje kepimo akademijoje siūlome atrasti naujus ir neatrastus kepinius bei išmokti dviejų skirtingų tešlų – brijošė ir sluoksniuotos – kepimo subtilybes.
KOKIE YRA VELYKINIAI KEPINIAI?
Visame krikščioniškame pasaulyje Velykų šventėje kepiniai turi ypatingą reikšmę. Kiekviena šalis turi savo specifinę Velykų duoną, bandeles ar pyragus, kuriems kepti pasitelkiamos giliausios tradicijos ir iš kartos į kartą perduodami receptai. Tačiau nors tradicijos skiriasi, kepiniai – labai panašūs, nes į juos įeina kone tie patys ingredientai: kvietiniai miltai, gausus kiaušinių ir riebalų kiekis bei įvairūs džiovinti vaisiai, riešutai ir tokie prieskoniai kaip citrina, cinamonas bei vanilė. Nepaisant skirtingų Velykų duonos formų ir skonių įvairovės, jos turi vieną jas visas jungiantį dalyką: šiek tiek saldžią ir sviestinę tešlą.
Turbūt dažniausiai Velykiniuose kepiniuose sutinkame dvi tešlos rūšis:
- Mielinę brijošė tešlą. Minkštutėliai, sviestu praturtinti ir burnoje tirpstantys kepiniai – tai tikras Velykų simbolis. Babkos, pynės, cinamoninės bandelės – tai tik keletas mielinių velykinių kepinių pavyzdžių. Štai, pavyzdžiui, armėnai kepa itin minkštutėles bandeles „Choreg“, rusai – saldžias duonas „Kulich“, o graikai „Tsoureki“.
- (Mielinę) sluoksniuotą brijošė tešlą. Dar viena, pakankamai turtinga, „riebi“ ir sodri tešla – tai sluoksniuota tešla. Štai, pavyzdžiui, Italijoje kone žymiausias Velykinis pyragas „Pasqualina“ turėtų būti gaminamas ruošiant net 33 sluoksniuotos tešlos sluoksnius, kurie skirti švęsti Jėzaus gyvenimo dienas. O štai Liuksemburge kepamas „Bretzel“ – pretzelio ir kruasano hibridas, būdingas Velykų sekmadienio šventiniam stalui.
Šių tešlų skirtumas – kaip riebalai yra „įvedami“ į tešlą. Brijošė tešloje riebalai supjaustomi, įmaišomi arba įtrinami į miltus, o štai sluoksniuotoje tešloje riebalai įterpiami pakartotinai sluoksniuojant ir lankstant tešlą ir riebalus, naudojant laminavimo metodą.
TRADICINĖ BRIJOŠĖ TEŠLA
Brioche (liet. brijošė, sviestinė bandelė) – tai prancūzų kilmės pyragas, pasižymintis ypatingai sodriu sviesto ir kiaušinių skoniu. Tikima, kad šios tešlos kepinių receptas kilo iš Prancūzijos regiono Normandijos. Tačiau yra ginčijamasi dėl tikrosios kilmės, nes rumunai teigia, kad ši saldi duona yra labai panaši į jų šventinį pyragaitį sărălie. Tai tik puikiai iliustruoja, kad šios duonos kepimo metodai ir vartojimo per didžiąsias šventes tradicijos yra labai panašios, todėl sunku abejoti abiem recepto kilmės versijomis.
Brijošė tešla yra mielinė, pagerinta tešla, kurios pagrindą sudaro kiaušiniai ir sviestas. Tuo ji ir skiriasi nuo paprastų mielinių gaminių: yra saldaus, ryškaus skonio, itin puri, gelsvos spalvos. Dažnai į brijošė tešlą dedamas ir didesnis kiekis cukraus nei į paprastą mielinę tešlą.
Keletas faktų apie šią tešlą:
- Brijošė yra tokio turtingo skonio, kad duonos šeimos medyje yra arčiau kruasanų, daniškų pyragėlių ir spurgų. Europoje brijošė žinoma kaip pusryčių tešla, nes iš jos tekstūros yra labai lengva gaminti lipnias bandeles ar spurgas.
- Brijošė anksčiau buvo turtingųjų pasirinkimas, nes ne visi turėjo prabangą įsigyti sviesto. Kai pasaulyje dar nebuvo šaldytuvų, sviestas daug greičiau sugesdavo, todėl buvo didelė privilegija. Sviestas tešloje padėjo užmaskuoti iš dažniausiai naudojamų mielių ar raugo skonį.
- Anksčiau brijošė buvo gaminama ypatingoms progoms, tokioms kaip vestuvės ar krikštynos. Nors ji nusipelnė šventinės duonos reputacijos, dabar ją galima įsigyti daugumoje kepyklų visame pasaulyje.
Kaip ši tešla gaminama?
Brijošė tešlos kepime yra keletas svarbių etapų:
Minkymas → Sviesto įmaišymas → Fermentacija (pirmasis kildinimas) → Tešlos išmušimas → Porcijavimas → Antrasis kildinimas
1) Maišymas. Kiaušinius ir riebalus reikia pridėti jau maišant tešlą, kad šioje tinkamai išsivystytų miltų glitimo struktūra. Šis metodas padeda užkirsti kelią glitimo hidratacijai.
2) Minkymas. Gerai išminkyta tešla turėtų nebelipti prie dubens sienelių. Jeigu po 6-10 minučių tešla tebelimpa prie indo šonų, dėkite dar šaukštą miltų ir minkykite. Baigta tešla turėtų išsitempti, būti vientisa, šilkinė.
3) Kildinimas. Pagerinta tešla kildinama kambario temperatūroje iki 4 valandų arba per naktį šaldytuve, kad sutvirtėtų, pakiltų, atsiskleistų saldus, malonus tešlos skonis. Kildinimas šaldytuve atima laiko, tačiau duoda geriausius skonio rezultatus. Šaldymo proceso metu brijošė skoniai gilėja, bręsta. Miltai turi laiko visiškai absorbuoti skystį ir sviestas gali sustingti. Šaltą brijošė tešlą lengva formuoti, o tai labai svarbu, kitu atveju sviestas greitai šyla ir tirpsta.
4) Formavimas. Kai išimate tešlą iš šaldytuvo, ją reikia permušti ir kočioti. Jeigu pradėjus formuoti tešlą matote, jog ji limpa prie paviršiaus ar rankų, dėkite ją į šaldytuvą, pašaldykite apie 10-15 minučių ir iš naujo formuokite tešlą.
5) Kepimas. Brijošė tešlos gaminiai kepami 180-200°C temperatūroje, priklausomai nuo kepinių dydžio. Didesni kepiniai kepami žemesnėje temperatūroje ilgesnį laiką, o bandelės kepamos trumpesnį laiką, aukštesnėje temperatūroje.
Kokie ingredientai naudojami?
Miltai. Atsižvelgiant į turtingą brijošė sudėtį, ši tešla reikalauja stiprių miltų, kuriuose yra daugiau baltymų. Tešlai iš mažai baltymų turinčių miltų kyla grėsmė subyrėti ir prarasti tūrį. Todėl, taip pat kaip ir paprasti mieliniai gaminiai, brijošė tešla gaminama iš tvirtų, stipraus arba vidutinio glitimo miltų. Ši tešla yra lipni dėl didelio sviesto kiekio, todėl svarbu vadovautis receptu ir nepridėti miltų pertekliaus, kuris sukietintų kepinį. Tešlos lipnumą, kaip jau minėjome, mažina šaldymas, taip pat ir minkymas.
Riebalai. Riebalai šiuose kepiniuose suteikia specifinę struktūrą ir malonų pojūtį, jie tarsi tirpsta burnoje. Be to, kai suformuota brijošė tešla dedama į karštą orkaitę, sviestas pradeda tirpti, riebalai pradeda judėti. Kadangi riebalai nėra linkę laikytis vandenyje, jie tarsi „apsupa“ kepinyje atsirandančius oro burbuliukus, todėl brijošė duonose būna daug mažų oro burbuliukų. Baigus kepti, riebalai lieka toje pačioje vietoje (jie vėl atvėsta ir sukietėja), tad jie išlieka aplink susiformavusius oro burbuliukus. Tai padeda ilgai išlaikyti kepinį šviežią, nes riebalai patampa apsauginiu sluoksniu.
Tuo pačiu metu riebalai sutepa tešlą. Tai padeda miltų dalelėms sklandžiau judėti vienai šalia kitos. Dėl to tešla, kurioje yra daug riebalų, yra labai lanksti ir lengvai ištempiama.
Kiaušiniai. Kiaušiniai turi keletą vaidmenų brijošė tešloje. Vienas iš jų yra labai panašus į sviesto, nes kiaušinių tryniuose yra daug riebalų. Kitas – kiaušinių tryniuose yra nemažai natūralaus emulsiklio lecitino, kuris suriša riebalus su vandeniu ir krakmolu, todėl kepiniai ilgai išlieka po kepimo minkštučiai.
Kiaušiniuose vandens yra daug daugiau nei svieste, todėl jie taip pat prisideda prie drėgmės kiekio. Štai kodėl kiaušiniai dedami minkant, kitaip drėgmės nepakaktų.
Kuo daugiau kiaušinio baltymų tešloje, tuo greičiau ji ruduoja. Kadangi brijošė tešloje taip pat yra nemažai cukraus, ji linkusi labai greitai paruduoti ir gražiai apskrusti.
Pienas. Paskutinis, bet ne mažiau svarbus ingredientas – brijošė tešloje yra naudojamas pienas, ne vanduo. Jame yra baltymų, kurie prisideda prie gražios ir rudos kepinių spalvos, ir, jei nenaudojate nugriebto pieno, jame yra riebalų. Pienas praturtina duoną, suteikia jai minkštumo, sodresnio skonio.
BRIJOŠĖ TEŠLOS FORMAVIMO BŪDAI
Paprastas brijošė kepalas ar bandelės yra nuostabios savaime, tačiau kartais smagu įdėti šiek tiek papildomų pastangų, kad jis būtų nepaprastas! Pabandykite iš brijošė tešlos padaryti skirtingų pynių!
Nesvarbu, kokį pynimo būdą pasirinksite, pirmiausia su svarstyklių pagalba padalinkite tešlos gabalėlius į vienodas dalis. Tokiu būdu žinosite, jog visi kepiniai bus vienodo dydžio (pvz. po 70 g).
Norint išgauti tvirtą kepinių formą, reikia tvirtai, tačiau atsargiai minkyti, vynioti ir „prilipinti“ tešlą bei jos galus.
Sūkurys
Tešlos gabalėlį pasidėkite ant miltais pabarstyto stalviršio. Svarbu, kad į tešlą nepatektų per daug miltų. Jei miltų bus per daug, tešla nebus tokia tampri ir iš jos negalėsite formuoti norimų kepinių.
Iš tešlos formuokite virvutę – delnais ją „ilginkite“, o pirštais vis pratempkite. Tuomet pasiėmę vieną virvutės galą lenkite jį į tešlos vidų ir sukite jį aplinkui kaip sūkurį. Priartėjus prie kito galo – jį „prilipinkite“ prie kepinio, kad šis kepdamas neprarastų savo formos ir neatsiklijuotų.
Jeigu norite šiuos kepinius pagardinti, tešlos vieną pusę galite ištepti šokolado kremu ir pabarstyti riešutais. Taip pat galite apipilti glajumi jau iškeptus gaminius.
Sūkurys su įpjovimais
Iškočiokite tešlą į kvadratą, kuris yra suapvalintais kraštais. Jei norite, įdėkite įdaro. Lenkite tešlą per pusę, kampus užspauskite. Aštriu peiliu įpjaukite vertikalius dryžius per beveik visą tešlą, paliekant visus kraštus sveikus ir nepaliestus. Paimkite tešlą į abi rankas, iškelkite ją, vieną galą laikykite, o kitą – sukite. Taip gausite susuktą virvutę. Tuomet pasiėmę vieną virvutės galą lenkite jį į tešlos vidų ir sukite jį aplinkui kaip sūkurį, likusį virvutės galą „prilipinkite“ prie kepinio.
Pynė
Tešlos gabalėlį padalinkite į tris lygias dalis. Iš jų padarykite virveles. Paguldykite jas lygiagrečiai ant stalviršio. Jei viena iš jų gaunasi kiek storesnė ar ilgesnė už kitas, ją dėkite į vidurį – taip bus lengviau pinti. Vienos pusės virvelių galus suspauskite į vieną, o pačią pynę pinkite taip pat, kaip plaukų kasą. Imkite kraštinę virvelę, lenkite ją per vidurinę, imkite virvelę iš kito krašto – lenkite per vidurinę ir t.t. Priartėjus prie galo, likusius galus taip pat suspauskite į vieną, o pačią pynę iš abiejų pusių delnais lengvai spustelėkite į centrą.
Suktukas
Iš pradžių pasidarykite pynę, kuri yra aprašyta aukščiau. Vienintelis papildomas žingsnis – gautą kasos pynę susukite į kamuoliuką (taip pat, kaip sukamas sūkurys).
Mazgas
Iš tešlos padarykite gana ilgą viją. Virvutė per vidurį gali būti šiek tiek storesnė, nei likusi dalis, nes vėliau ją kiek pratempsite. Viją lenkite perpus, vienu galu apjuoskite kitą galą per viršų ir perkiškite per atsiradusią skylutę iš apačios. Skylutę galite praplėsti rankomis, kad vijos galas pratilptų pro ją.
„Rosette“
Iš pradžių padarykite iš tešlos mazgą (žiūrėti aukščiau). Šioje formoje jūs turite du laisvus galus. Vieną iš jų lenkite žemyn, užkiškite į apačioje esančią skylutę ir priklijuokite. Kitą lenkite per viršų, užkiškite ir taip pat priklijuokite.
SLUOKSNIUOTA TEŠLA
Sluoksniuota tešla gali būti labai įvairi – bemielė, mielinė, pagerinta mielinė (su varške, pienu ir kiaušiniais), tačiau keletas dalykų jai yra būtini: ji yra iškočiojama, sluoksniuojama su sviestu, lankstoma ir šaldoma keletą kartų, taip suformuojant sluoksnius. Terminio apdorojimo metu šie sluoksniai atsiskiria, pats kepinys iškyla ir pastebimai išsipučia. Iš sluoksniuotos tešlos gaminama aibė gardumynų: prancūzaičiai kruasanai bei tortų karalius „Napoleonas“, austriškas varškės štrudėlis, įvairūs pyragėliai, pyragai, pyragaičiai…
Sluoksniuotos tešlos kepinius galima gardinti įvairiausiais įdarais: tiek saldžiomis uogomis, varške, kremu, tiek grybais, špinatais, sūriu, mėsa. Parduotuvėse taip pat galima rasti šaldytos sluoksniuotos tešlos, tačiau neslėpsime – namuose pagaminta tešla yra nenusakomai skanesnė. Pats tešlos gaminimo procesas ilgas, tačiau iškart galite pasigaminti didesnį tešlos kiekį ir dalį jos užšaldyti.
Kas yra laminavimas?
„Laminavimas“ šios tešlos gamyboje – dažnas žodis, reiškiantis sviesto „įlaminavimo“ į tešlą procesą, kuris yra atliekamas kelis kartus, kad susidarytų labai ploni sviesto ir tešlos sluoksniai. Miltuose esantis glitimas taip pat išsivysto lankstymo ir kočiojimo metu. Todėl ši tešla nėra panaši į kitus kepinius, kuriuose sviestas yra sumaišomas su cukrumi ir miltais, todėl kepant kepinys įgauna šimtus sluoksnių.
Kuo laminuota tešla tokia ypatinga?
Jei viskas bus atlikta teisingai, laminuotame tešlos gabalėlyje bus šimtai pakaitomis susimaišiusių sviesto ir tešlos sluoksnių. Kai orkaitės šiluma pasiekia šią tešlą, tešloje ir svieste esantis vanduo virsta garais. Garai išpučia kiekvieną tešlos sluoksnį, kol jis neišgaruoja, sukuria atskirus ir subtilius, trapius tešlos sluoksnius. Jei perpjausite kruasaną per pusę, pamatysite puikų visų sluoksnių pavyzdį.
Visas sluoksniuotos tešlos gaminimo procesas yra neabejotinai sudėtingas ir reikalauja šiek tiek subtilumo ir praktikos, tačiau yra labai malonu stebėti, kaip keli paprasti ingredientai, pavyzdžiui, sviestas, miltai ir vanduo, virsta nuostabiu konditerijos gaminiu, kurio struktūra yra ypatinga, o skonis – sviestinis ir ryškus.
Kaip gaminti sluoksniuotą tešlą?
Kadangi sluoksniuotos tešlos ingredientai yra ir daugelio kitų kepinių pagrindas, tik technika išskiria šią tešlą iš kitų.
1) Maišymas. Pirmiausiai visi ingredientai sumaišomi. Jeigu gaminate paprastą tešlą, viskas prasideda nuo kelių ingredientų tešlos, vadinamos detrempe, gaminamos daugiausia iš miltų, vandens ir druskos. Jei planuojate sluoksniuoti pagerintą ar mielinę tešlą (brijošė), sumažėja sviesto kiekis gaminat pačią tešlą, tačiau nemažas kiekis sviesto atsiranda laminavimo procese.
2) Kočiojimas. Tešla padedama ant skardos ir iš jos suformuojamas stačiakampis. Norėdami gaminti sluoksniuotą tešlą, pirmiausia pasidarykite ir iškočiokite ploną tešlos lakštą, kurio ilgis yra maždaug tris kartus ilgesnis nei plotis, o storis – maždaug 1,2 cm., priklausomai nuo recepto.
3) Šaldymas. Prieš pradedant sluoksniuoti, tešla dažniausiai atšaldoma 12–24 valandoms prieš ją pradedant kočioti.
4) Sviesto paruošimas. Tada ant tešlos uždedame iškočiotą gabalėlį vėsaus, bet minkomo sviesto. Šio sviesto temperatūra yra svarbi – jis turi būti pakankamai tvirtas, kad netirptų tešloje, tačiau pakankamai minkštas, kad jį būtų galima suploti ir iškočioti (maždaug 13 °C).
5) Lankstymas. Tešla užlenkiama ant sviesto ir tada vėl atsargiai iškočiojama. Tešla atsargiai suvyniojama ir trumpai laikoma šaldytuve arba užšaldoma, kad sviestas vėl sutvirtėtų, tuomet tešla išimama iš šaldytuvo ir vėl lankstoma bei kočiojama. Po kiekvieno iškočiojimo tešlą sekančiam kočiojimui reikia pasukti 90 laipsnių kampu ir taip daryti kiekviename laminavimo žingsnyje. Kuo daugiau posūkių yra padaroma, tuo daugiau susidaro sviesto ir tešlos sluoksnių. Kuo daugiau sluoksnių susidaro, tuo trapesnis yra galutinis kepinys. Tačiau čia svarbu išlaikyti subtilią pusiausvyrą, kai atliekamas pakankamas skaičius posūkių, kad susidarytų trapumas tešloje, tačiau ne per daug, kad sviestas nebūtų visiškai „įmaišytas“ į tešlą.
6) Sluoksnių skaičius. Gali atrodyti keistai, kad reikia daug kartų kočioti ir lankstyti tą pačią tešlą. Konditerijos pasaulyje dažnai skelbiama, kad prie kepinių ir pyragų tešlos dirbti reikia atsargiai, nemaišyti intensyviai, kad užkirstume kelią per dideliam glitimo išsivystymui, dėl kurio ji gali virsti sunkia ar sprangia tešla. Sluoksniuotoje tešlose yra priešingai – kočiojant ir lankstant tešlą daug kartų, išsivysto glitimas, kuris yra būtinas norint sukurti tešlos struktūrą, kurioje „įstrigtų“ garai.
Laminuojant tešlą galima naudoti įvairias lankstymo technikas. Dažniausiai naudojamos technikos yra „voko lankstymas“, „viengubas lankstymas“, laiško lankstymas“ (arba „trigubas lankstymas“) ir „knygos lankstymas“ (eng. envelope fold, single-fold, letter-fold, triple-fold ir book-fold). Kruasanams paprastai naudojamas raidinis sulankstymo metodas, o daniškiems pyragėliams – knygos lankstymo metodas.
Patarimai, dirbant su sluoksniuota tešla:
1) Pasirūpinkite, kad tešla būtų šalta
Pagrindinė sluoksniuotos tešlos taisyklė yra atskirti riebalų ir tešlos sluoksniai. Pageidautina, kad tešla ir riebalai būtų vienodos konsistencijos, kietumo ir panašios temperatūros, tuomet riebalai ir tešla sluoksniuosis tolygiai
2) Nepraleiskite tešlos poilsio laiko
Vienas iš labiausiai varginančių dalykų, gaminant sluoksniuotą tešlą, yra poilsio laikas, reikalingas tarp lankstymo žingsnių. Gaminant šią tešlą turite daug kartų laukti kelias valandas tarp kiekvieno posūkio, o kai kurioms tešloms gali tekti ilsėtis net per naktį, prieš naudojant ją galutinių kepinių gaminimui. Poilsio laikas glitimui leidžia atsipalaiduoti ir padeda lengviau iškočioti tešlą, o iškepus sumažėja tikimybė kepiniui susitraukti. Leidus tešlai pailsėti, riebalai vėl tampa šalti ir kieti.
3) Kepkite gerai įkaitintoje orkaitėje
Prieš kepdami turite būti tikri, kad orkaitė yra tinkamai įkaitinta. Jei sviestas nebus pakankamai kaitinamas didesne karščio banga, jis lėtai tirps ir tiesiog prasiskverbs į tešlą, vietoj to, kad sulaikytų garus sluoksniuose. Dauguma sluoksniuotų tešlų bus kepamos 190-220 °C.
Žingsniai, kurių nereikėtų pamiršti gaminant sluoksniuotą tešlą:
- Labai svarbus druskos kiekis, kadangi druska sustiprina miltų glitimą. Jei druskos per mažai – kočiojimo metu tešla gali plyšti, jei per daug – tešla per sūri.
- Prieš kočiojimą pabarstykite darbastalį miltais, kad tirpdamas sviestas neliptų prie stalo. Lankstant tešlą, miltų perteklių nuvalykite šepetėliu.
- Vandenį pilkite į miltus, niekuomet nepilkite miltų į vandenį – susidarys gumuliukai. Vietoj vandens galima naudoti pieną – gaminiai bus puresni. Tešlai skirtą pieną taip pat galima maišyti su vandeniu.
- Kad nepamirštumėte, kiek kartų jau sulankstėte tešlą, po kiekvieno sulankstymo prieš dėdami tešlą į šaldytuvą, įspauskite piršto antspaudą ant tešlos kraštelio.
- Kočioti reikia visada viena kryptimi, šiek tiek pabarstant miltais. Reikia stengtis nesuspausti sluoksnių ir lakštą kočioti ne plonesnį nei 1 cm. Pats kočiojimo procesas neturi užtrukti, nes tuomet sušyla produktai ir nukenčia tešlos savybės. Procesas turi būti atliekamas greitai: iškočioji, sulankstai, uždengi plėvele ir palieki šaldytuve 1 val.
- Šaldytuve sluoksniuotą tešlą galima laikyti kelias dienas, o šaldiklyje – mėnesį. Norint sluoksniuotą tešlą užšaldyti, reikia iškočioti iki 1-1.5 cm storio, supjaustyti lapeliais, uždengti plėvele ir tik tuomet įdėti į šaldiklį.
- Įprastai apie 200°C yra tinkama temperatūra sluoksniuotos tešlos kepiniams. Kepdami aukštoje temperatūroje trumpesnį laiką, užtikrinsite, kad įsluoksniuotas sviestas neištekės ir jūsų kepinys iškeps tinkamos konsistencijos. Kepti gaminius reikėtų ne ilgiau 20 minučių.
Mišiniai ir deriniai – kepinių hibridai
Kepinių hibridai – kas tai? Jeigu dar neteko girdėti šio termino, išduosime jums paslaptį: kepinių hibridai leidžia jums paįvairinti ir taip mėgstamus tradicinius kepinius. Pavyzdžiui, jeigu jūs dievinate kruasuanus, tačiau mielai išmėgintumėte juos kitokiu „formatu“, kepinių hibridai yra būtent tai, ko jūs ieškote! Tai yra puikus būdas įjungti savo kūrybiškumą ir pritaikyti idėjas savo šviežiems ir kvapniems kepiniams! Pirmą kartą apie juos išgirdus, galite galvoti, kad tai yra kvaila mada (nes kam žaisti su klasika?), tačiau pabandykite juos ir suprasite, jog galbūt klystate!
Būtent brijošė ir sluoksniuota tešla – tai tešlos, su kuriomis dažniausiai eksperimentuojama, kuriant hibridinius kepinius. Ne išimtis ir hibridinių kepinių „pradininkas“ – kronutas (engl. cronut). Tai neabejotinai garsiausias šios hibridinių kepinių tendencijos rezultatas, kurio autorius yra konditerijos šefas Dominque Anselas. Tai kruasanų ir spurgų hibridas, pristatytas rinkai 2013 m. Panašus į tuščiavidurę spurgą, jis gaminamas iš sviestinės tešlos, kuri pripildoma kremo ir aplaistoma glajumi. Nuo šio hibrido sukūrimo kepėjai visame pasaulyje vis išbando savo kurtus skirtingų tešlų ir klasikinių kepinių derinius, kuriais siekiama pasiūlyti geriausias abiejų gaminių versijas. Pavyzdžiui, krufinas yra kruasano ir keksiuko hibridas. Kretzelis yra kruasanų ir riestainių hibridas ir tai tik keletas skirtingų versijų.
Kepinių hibridai – tai tarsi naujas būdas iš naujo atrasti klasikinius malonumus, atsižvelgiant į originalaus produkto formatus ir skonį, tačiau kepant juos kitaip arba maišant skirtingų rūšių tešlą.